3 dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymas. Tai rimtos problemos, keliančios daug pavojų sveikatai.

Anoreksija yra sutrikimas, dėl kurio greitai krenta svoris. Paprastai tai apima maisto, kurį žmogus valgo, apribojimą. Paprastai tai taip pat lydi riebumo jausmas ir per didelis fizinis krūvis. Besaikis valgymas taip pat yra dažnas anoreksijos simptomas. Bulimijai būdingas nepasotinamas noras valgyti, po kurio seka apsivalymas ar kiti nesveikai įveikimo mechanizmai, siekiant išvengti svorio.

Moterys taip pat labiau linkusios į valgymo sutrikimus. Vieno tyrimo duomenimis, moterys bent kartą gyvenime turi valgymo sutrikimų. Dauguma šių moterų yra nuo 18 iki 35 metų amžiaus.

Valgymo sutrikimai yra rimta būklė ir gali neigiamai paveikti kiekvieno gyvenimą.

Kas yra valgymo sutrikimas?

Valgymo sutrikimų turintys žmonės dažniau būna apsėsti maisto, tačiau vyksta diskusijos, ar tai sveika, ar nesveika.

Žmonės, turintys valgymo sutrikimų, dažnai jaučia gėdą arba kaltę dėl savo valgymo elgesio. Šie žmonės gali būti apsėsti maisto, kad galėtų kontroliuoti savo svorį, tačiau maisto manija yra susijusi su savęs žalojimu, savižudybe ir net mirtimi.

Valgymo sutrikimų turintys žmonės gali būti labai liekni, normalaus svorio ar net antsvorio.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad persivalgymas yra labiausiai paplitęs valgymo sutrikimas šiais laikais, tačiau anoreksija ir bulimija buvo dažni valgymo sutrikimai labai ilgą laiką.

3 dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai

Žemiau pateikiami dažniausiai nustatyti valgymo sutrikimai.

Kas yra nervinė anoreksija?

Nervinė anoreksija yra valgymo sutrikimas, kai anoreksija sergantis žmogus pats pasninkauja arba laikosi dietos, smarkiai numetęs svorį, kuris yra bent 15 % mažesnis už rekomenduojamą svorį.

Žmonės, sergantys nervine anoreksija, bandys numesti svorio, per daug sportuos. Jie yra apsėsti valgyti dietinį maistą, visiškai nevalgyti ir dažnai sveria. Anorexia Nervosa gali sukelti rimtą netinkamą mitybą, smegenų pažeidimą, sterilumą, gyvybiškai svarbių organų pažeidimus, širdies nepakankamumą ir net mirtį.

Nervinės anoreksijos priežastys

Nervinės anoreksijos priežastys yra per mažas svoris, dietos laikymasis, per dažnas svarstyklių stebėjimas, kūno lyginimas su kitais arba fizinis krūvis kaip priemonė numesti svorio. Žmonės, sergantys nervine anoreksija, gali būti draugų tyčiojami, erzinti ar net barti dėl per didelio storumo. Kai kurie netgi gali vartoti vidurius laisvinančius vaistus, diuretikus, vemti ir (arba) per daug mankštintis.

Anoreksija sergantys žmonės taip pat linkę būti perfekcionistais arba turėti kontrolės poreikį.

Jie gali būti ne itin protingi ir gali bandyti rasti būdą, kaip „susitvarkyti“ apribodami, ką valgo, arba nuolat sverdami. Kai kuriais atvejais nervine anoreksija sergantys žmonės gali turėti genetinį defektą. Moterys, sergančios anoreksija, paprastai yra jaunesnės nei vyrai, sergantys šia liga, ir dažniausiai ji prasideda nuo 13 iki 25 metų amžiaus. Nervinė anoreksija laikoma „lėtiniu valgymo sutrikimu“, nes ji trunka ilgiau nei šešis mėnesius.

Nervinės anoreksijos gydymas

Pacientai, sergantys nervine anoreksija, paprastai yra hospitalizuojami pradiniam gydymo laikotarpiui, trunkančiam nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Per tą laiką jie bus konsultuojami ir jiems gali būti skiriami vaistai depresijai gydyti.

Asmuo, sergantis nervine anoreksija, turi suprasti, kad „tai ne apie skaičių skalėje“.

Vietoj to sutelkite dėmesį į savo kūną ir tai, kaip jaučiatės būti stipriu ir sveiku. Anoreksikams gali tekti lankyti gydymo grupes ir grupinius susitikimus, kad padėtų su šeima ir draugais. Jiems turėtų būti padedama rasti sveikų įveikimo įgūdžių ir išmokti vertinti savo kūną. Anoreksija sergantys žmonės turės skirti daug laiko sau ir pabandyti gyventi savo gyvenimą su pozityvesniu požiūriu.

Atsigavimas nuo nervinės anoreksijos

Laikas, per kurį žmogus pasveiksta nuo nervinės anoreksijos, skiriasi. Atsigavimas užtrunka, tačiau žmogus gali atlikti kai kuriuos veiksmus, kad pagreitintų procesą. Tokie dalykai kaip penkis ar šešis nedidelius valgymus per dieną ir sveikų užkandžių valgymas tarp jų, nesvėrimas visą laiką, reguliarus poilsis ir mankšta. Svarbu, kad žmogus nustotų naudoti maistą kaip emocinį ramentą ir pats turėtų būti atsakingas už savo maistą. Jie taip pat turėtų stengtis nustoti galvoti apie maistą.

Jei žinote ką nors, kuris kovoja su nervine anoreksija, svarbu, kad galėtumėte jam padėti. Įsitikinkite, kad jie supranta, kad anoreksija sergantys žmonės iš išorės neatrodo gerai, nes jie stengiasi jaustis geriau iš vidaus. Jų kūne nėra nieko blogo, tačiau jie yra apsėsti svorio metimo.

Kas yra nervinė bulimija?

Sunki nervinė bulimija yra blogesnis valgymo sutrikimas nei nervinė anoreksija. Žmonės, sergantys nervine bulimija, greitai suvalgys, galbūt, didelį kiekį maisto. Tačiau jie viską išvems. Vėmimas, vėmimas, vidurius laisvinantys vaistai, diuretikai ir dietinės tabletės yra įprasti nervine bulimija sergantiems žmonėms.

Bulimija sergančių žmonių svoris paprastai svyruoja ir yra labai nesveiki. Tačiau nervinės bulimijos lygis yra įvairus ir paprastai žmonės neserga sunkiu nervinės bulimijos atveju, todėl šiam valgymo sutrikimui išgydyti pakanka lengvo gydymo.

Nervinės bulimijos priežastys

Nervinės bulimijos priežastys yra genetiniai, elgesio ir biologiniai veiksniai. Biologiniai nervinės bulimijos veiksniai yra hormonai. Pavyzdžiui, hormonai, susiję su moterimis priešmenstruacinio ar nėštumo metu, ir hormonų išsiskyrimą iš organizmo patiriant stresą, visa tai gali būti susiję su bulimija.

Psichologiniai veiksniai taip pat turi įtakos nervinei bulimijai. Ryšys su kilmės šeima gali būti nervinės bulimijos veiksnys. Vaikai, turintys šį sutrikimą, ankstyvoje vaikystėje galėjo turėti problemų užmegzti sveikus santykius su tėvais.

Nervinė bulimija dažniau serga žmonės, kurių vaikystėje su tėvais buvo sunku. Tačiau tai taip pat gali būti siejama su smurtaujančia ar disfunkcine šeima.

Nervinės bulimijos rizikos veiksniai

Nervinė bulimija siejama su didesniu nerimo sutrikimų ir (arba) depresijos dažniu. Dažna nervinės bulimijos priežastis yra poreikis numesti svorio arba kontroliuoti kūno dydį. Daugelis žmonių, sergančių nervine bulimija, yra jauni ir galėjo patirti patyčias mokykloje ir visuomenėje.

Daugelis žmonių, sergančių nervine bulimija, turėjo problemų dėl narkotikų, maisto ir sekso, ir tai gali būti dažna nervinės bulimijos išsivystymo priežastis.

Nervinė bulimija serga daugeliui žmonių, kuriems sunku palaikyti sveiką santykį su maistu. Be to, nervine bulimija sergantys žmonės dažnai gėdijasi savo svorio ir turi sunkumų dėl savo kūno išvaizdos.

Gydymo galimybės

Kadangi nervinė bulimija yra psichologinis sutrikimas, ją galima išgydyti psichoterapija. Tačiau norint sunaikinti šį sutrikimą psichoterapijos pagalba, reikia laiko. Gydymas gali užtrukti mėnesius, o nervinės bulimijos simptomai gali išnykti mėnesius ar net kelerius metus.

Kas yra persivalgymo sutrikimas?

Dėl persivalgymo sutrikimo žmonės nekontroliuojamai valgys didelį kiekį maisto. Persivalgymo epizodo metu pacientai valgys greitai ir valgys daug maisto, kol bus labai sotūs. Po persivalgymo epizodo pacientai gali jaustis kalti, kad valgo per daug maisto, valgo blogą maistą ir susigėdo.

Daugelis žmonių valgo per daug maisto, kol pasisotina, tačiau tai nereiškia, kad juos ištinka persivalgymo epizodas.

Besaikio valgymo priežastys

Besaikio valgymo priežastys ne visada aiškios, bet dažniausiai jos atsiranda dėl šių priežasčių:

• Depresija ir nerimas.
• Žema savigarba ir savivertė. Žema savigarba privers žmogų manyti, kad valgydami daugiau – tai būdas tapti laimingam. Per besaikį valgymo epizodą pacientai naudos maistą, kad užpildytų tuštumos ir nepasitenkinimo jausmus.
• Stresas. Stresas yra didžiulis jausmas, kurį sukelia įvykis, asmuo ar situacija. Stresas gali sukelti adrenalino išsiskyrimą į organizmą, kuris pagreitins medžiagų apykaitą. Tai taip pat gali priversti žmogų jaustis nepatogiai, nerimauti ir net prislėgti. Siekdamas sumažinti stresą, žmogus valgys maistą, kad sumažintų streso jausmą.
• Nesugebėjimas kontroliuoti valgymo ir svorio. Kai kurie žmonės valgys, kai patiria stresą, nes valgydami jie jausis geriau. Valgymas streso metu yra įveikos mechanizmas. Kartais žmonėms, turintiems didelį antsvorį ar nutukusiems, sunku kontroliuoti savo svorį. Antsvorio turintys žmonės gali persivalgyti dėl to, kad norėdami numesti svorio stengiasi valgyti mažiau.
• Emocinės problemos. Depresijos ir nerimo jausmai gali priversti žmones persivalgyti. Jie bando susitvarkyti su savo emocijomis valgydami. Depresija sergantis žmogus valgys daug maisto, kad jaustųsi geriau arba pamėgintų pagerinti nuotaiką.
• Stimuliatoriai. Paprastai žmonių vartojamas stimuliatorius yra kofeinas. Kava, arbata, energetiniai gėrimai ir kitos kofeino formos gali sukelti nerimą ir nuovargį. Nevalgymo epizodo metu žmogus valgys daug maisto, kad jaustųsi geriau.
• Piktnaudžiavimas narkotikais. Žmonės, vartojantys nelegalius narkotikus, pvz., kreką, kokainą ir heroiną, nuo narkotikų pasipiktins arba pajus antplūdį. Dėl to jie valgys daugiau maisto, kad jaustųsi taip, kaip juos sukėlė vaistai. Jie gali jausti mažiau skausmo ir diskomforto persivalgymo epizodų metu.

Besaikio valgymo sutrikimo gydymas

Jei turite persivalgymo sutrikimo simptomų, turėsite vartoti vaistus ir pakeisti savo gyvenimo būdą, kad galėtumėte gydyti šią būklę. Besaikio valgymo sutrikimo gydymas priklausys nuo sutrikimo priežasties. Pagrindinis gydymas yra pagrįstas gyvenimo būdo pokyčiais.

Kai kurie persivalgymo sutrikimo gydymo būdai yra šie:

• Grupinė terapija arba individuali terapija: kad jaustumėtės patogiau savo jausmuose ir mąstyme.
• Psichiatras: psichiatras gali gydyti pagrindines persivalgymo sutrikimo priežastis. Gydytojas peržiūrės jūsų šeimos istoriją, kad išsiaiškintų, kas sukelia persivalgymo epizodus. Jūsų psichiatras gali rekomenduoti medicininį ar psichologinį gydymą arba psichoterapiją, kad padėtų kontroliuoti persivalgymo sutrikimo simptomus.
• Medicininis gydymas: padeda kontroliuoti persivalgymo sutrikimo simptomus.
• Elgesio terapija: Elgesio terapija gali padėti žmonėms, turintiems persivalgymo sutrikimų, pakeisti savo elgesį, kad padėtų jų būklei.

Sveikos mitybos svarba pacientams, turintiems valgymo sutrikimų

Kai žmogus kenčia nuo valgymo sutrikimų, jam tampa vis sunkiau išlaikyti sveiką mitybą. Todėl šios žmonių grupės maistui ir mitybai būtina skirti ypatingą dėmesį. Labai svarbu suteikti jiems visą reikalingą pagalbą ir patarimus, kad jie galėtų pradėti kontroliuoti situaciją.

Sveika mityba yra neatsiejama kiekvieno gyvenimo dalis, kuri tampa būtina kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų. Subalansuota mityba turėtų aprūpinti organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tinkama mityba taip pat yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti geriausią psichinę būklę.

Jei žmogaus, kenčiančio nuo valgymo sutrikimų, mityba yra netinkama, tai gali sukelti fizinį ar psichologinį diskomfortą. Šios sąlygos reikalauja kruopštaus dėmesio, nes netinkamas maistas gali išprovokuoti žmogaus psichikos sutrikimą.

Profesinės paramos vaidmuo

Medicininė priežiūra

Profesionali pagalba yra būtina norint saugiai valdyti valgymo sutrikimus. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali stebėti gyvybinius požymius, svorio pokyčius ir bendrą fizinę sveikatą. Reguliarūs medicininiai patikrinimai padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip širdies problemos, elektrolitų disbalansas ar kaulų tankio sumažėjimas, kurios dažnai pasitaiko asmenims, turintiems ribojantį ar persivalgymo elgesį. Medicininė priežiūra užtikrina, kad sveikimas būtų saugus ir vykdomas pagal įrodymais pagrįstus protokolus.

Dietologai ir mitybos ekspertai

Registruoti dietologai atlieka svarbų vaidmenį atkuriant subalansuotus mitybos įpročius. Jie padeda sudaryti individualius valgiaraščius, atitinkančius kalorijų ir maistinių medžiagų poreikius, palaipsniui vėl įtraukiant maisto produktus, kurie gali sukelti nerimą. Dietologai taip pat moko praktinių įgūdžių, tokių kaip porcijų kontrolė, valgymo laikas ir maistinių medžiagų stebėjimas, kurie padeda pacientams atkurti sveiką santykį su maistu.

Psichikos sveikatos specialistai

Terapeutai, konsultantai ir psichologai nagrinėja valgymo sutrikimų emocinius ir elgesio aspektus. Kognityvinė elgesio terapija (KET), dialektinė elgesio terapija (DET) ir kiti įrodymais pagrįsti metodai gali padėti pacientams valdyti dirgiklius, kurti įveikos strategijas ir gerinti kūno įvaizdį. Profesionali psichikos sveikatos pagalba papildo mitybos konsultacijas, siekiant skatinti tvarų sveikimą.

Palaikymo grupės ir bendraamžių tinklai

Prisijungimas prie paramos grupių suteikia socialinį padrąsinimą ir mažina izoliacijos jausmą. Bendraamžių tinklai leidžia asmenims dalytis patirtimi, iššūkiais ir sėkmėmis saugioje aplinkoje. Grupės aplinka skatina motyvaciją ir atskaitomybę, kurie yra labai svarbūs ilgalaikiam sveikimui palaikyti.

Koordinuotas priežiūros metodas

Medicininės, mitybos ir psichinės sveikatos paramos derinys sukuria efektyviausią atsigavimo planą. Specialistų bendradarbiavimas užtikrina, kad fizinė sveikata, mityba ir psichologinė gerovė būtų sprendžiami vienu metu. Reguliarus bendravimas tarp priežiūros komandos padeda koreguoti strategijas ir veiksmingai stebėti pažangą.

Profesionali pagalba užtikrina, kad asmenys, turintys valgymo sutrikimų, gautų visapusišką priežiūrą. Medicininė priežiūra, mitybos konsultacijos, psichikos sveikatos terapija ir bendraamžių tinklai veikia kartu, siekiant skatinti saugų ir tvarų sveikimą bei padėti pacientams atkurti sveiką santykį su maistu.

Sąmoningo valgymo praktika

Sąmoningo valgymo supratimas

Sąmoningas valgymas sutelkia dėmesį į valgymo patirtį. Tai apima maisto spalvų, tekstūrų, skonių ir aromatų pastebėjimą valgant lėtai ir be blaškymo. Ši praktika skatina alkio ir sotumo signalų suvokimą, padėdama žmonėms priimti sąmoningus sprendimus, o ne reaguoti į emocinius veiksnius ar įpročius.

Nerimo dėl valgio mažinimas

Sąmoningas valgymas gali sumažinti su maistu susijusį stresą ir nerimą. Susitelkdami į dabartinę akimirką ir vertindami kiekvieną kąsnį, žmonės gali nukreipti savo dėmesį nuo neigiamų minčių apie kūno įvaizdį ar kalorijų ribojimą. Toks požiūris skatina ramesnį, pozityvesnį santykį su maistu ir valgymo laiku.

Alkio ir sotumo ženklų atpažinimas

Įsiklausymas į natūralius kūno signalus padeda išvengti persivalgymo ar nepakankamo valgymo. Sąmoningas valgymas skatina tikrinti tikrąjį alkio lygį prieš valgį, jo metu ir po jo. Šių ženklų atpažinimas leidžia žmonėms suvalgyti tinkamą kiekį pagal savo poreikius, palaikant subalansuotą mitybą ir sveikesnius valgymo įpročius laikui bėgant.

Praktinės sąmoningo valgymo technikos

Paprastos strategijos leidžia sąmoningai valgyti lengviau kasdien. Tai apima:

• Valgymas be ekranų ar kitų trukdžių.
• Valgyti mažus kąsnelius ir kruopščiai kramtyti.
• Pauzės tarp kąsnių, siekiant įvertinti alkį ir pasitenkinimą.
• Apmąstant maisto kilmę ir pastangas, įdėtas jį ruošiant.

Ilgalaikio atsigavimo privalumai

Sąmoningumo įtraukimas į valgymą padeda ilgalaikiam atsigavimui po valgymo sutrikimų. Tai padeda sumažinti persivalgymo epizodus, pagerina porcijų kontrolę ir skatina teigiamą požiūrį į maistą. Sąmoningas valgymas skatina savigailą ir kantrybę, kurie yra būtini norint išlaikyti sveiką mitybos elgesį.

Sąmoningo valgymo praktika stiprina ryšį tarp kūno ir maisto. Sutelkdami dėmesį į juslinę patirtį, mažindami nerimą, atpažindami alkio signalus ir praktikuodami sąmoningo valgymo metodus, žmonės laikui bėgant gali sukurti sveikesnį ir labiau subalansuotą santykį su maistu.